Rutulinį vožtuvą daugiausia sudaro vožtuvo korpusas, rutulys, lizdas, kotas, pavara (rankinė / elektrinė / pneumatinė) ir sandarikliai.
Vožtuvo korpusas: kaip pagrindinis rutulinio vožtuvo rėmas, jis paprastai yra pagamintas iš plieno, nerūdijančio plieno arba kaltinio plieno ir turi atlaikyti vamzdynų sistemos slėgį ir koroziją. Jo struktūra yra padalinta į vieną-gabalą ir du-dalyčių tipus: vienetiniai vožtuvų korpusai užtikrina geresnį sandarumą ir yra tinkami aukšto-slėgio scenarijams; dviejų tipų{5}}vienetai palengvina techninę priežiūrą ir vidinių dalių keitimą.
Rutulinis vožtuvas: pagrindinė rutulinio vožtuvo sudedamoji dalis paprastai yra vientisa arba tuščiavidurė, o paviršius yra tiksliai{0}}maltas arba padengtas kietu chromu{1}}, siekiant pagerinti atsparumą dilimui. Rutulio centre yra kiauras-skylė, leidžianti visiškai atidaryti arba visiškai uždaryti pasukus 90 laipsnių. Jis pasižymi minimaliu srauto pasipriešinimu ir beveik{6}}tiesine srauto charakteristika.
Sėdynė: Ji tiesiogiai liečiasi su rutuliu ir sudaro sandariklį. Medžiaga turi būti parinkta pagal terpės savybes. Pavyzdžiui, minkštos-sandarinimo sėdynės (pvz., PTFE) yra tinkamos esant žemai-temperatūrai, žemam-slėgiui ir puikiai sandarina; kieto-sandarinimo lizdai (pvz., suvirinimo perdanga) yra naudojami aukštai-temperatūrai, aukštam-slėgiui arba kietosioms dalelėms ir pasižymi didesniu atsparumu dilimui.
Kotas: jungia rutulį prie pavaros ir turi būti pakankamai tvirtas ir atsparus korozijai. Siekiant išvengti terpės nuotėkio, vožtuvų kotai paprastai suprojektuoti su viršutine-įvado konstrukcija ir su O-žiedais arba sandarinimo tarpikliais.
Paleidimo įtaisai: pagal eksploatacinius reikalavimus jie skirstomi į rankinius, elektrinius ir pneumatinius. Rankiniu būdu sukimui naudojama rankena arba sliekinė pavara; elektrinis/pneumatinis valdymas naudoja variklį arba cilindrą ir tinka automatizuotoms valdymo sistemoms.
